Lašiniai ir liesas jogurtas

Šiandien turguje stebėjau tokį klasikinį reiškinį, kad, galvoju, ne visi tikėsit, ką pasakoju. Viskas tiesiog kaip iš vadovėlio.

Perku turguj lašinius. Savo pardavėjos, kaip visada, matau tik galvą ir viršutinę kūno dalį – likusį grožį užstoja didelis šaldytuvas su mėsos gaminiais. Šalia jos pieno produktais ir kiaušiniais prekiauja tokia standartinė šių laikų moterytė: plati į visas puses, kiek liūdnoko veido. Tik ši matosi visa, o, tiesą pasakius, per daug ir nėr į ką žiūrėt.

Lašinių pardavėja atšnioja didelį gabalą lašinių, kol sveria ir skaičiuoja, storosios kaimynės paprašau supakuoti 20 kiaušinių.

– Ar geri lašiniai? – teiraujasi mano pardavėja.
– Labai geri, juk žinot, tik pas jus perku. Būtų nekokie, ieškočiau kitur, – pamaloninu moterį. O ir nemeluoju.
– Taip, taip, tas vyras čia nuolat pas mane perka, – pardavėja kreipiasi į savo storąją kaimynę, pakuojančią man kiaušinius.
– O cholesterolio ar nebijot? – išgirstu storosios klausimą.


– O ko jo bijot? – stebiuosi.
– Nugi, va, lašinius perkat, kiaušinius… Nebijot?
– Nesupratau, – nesuprantu iš tikrųjų, – o ko man bijoti? Beje, o kuo maitinatės jūs?
– Oi, žinokit, ji pusryčiams valgo liesus saldžius jogurtus su avižiniais dribsniais! – suprunkščia lašinių pardavėja.
– Taip, valgau lengvą maistą, – jau kiek nedrąsiai šneka storoji.

Lašinių pardavėja neiškenčia, išeina iš už šaldytuvo.

– Kaip aš jums atrodau? – tarsi balerina apsisuka, demonstruodama idealią figūrą.
– Man, tarp kitko, 50! – nesikuklina lašinių pardavėja.
– O ką jūs valgote? – jau klausiu tyčia, nes žinau, ką ji atsakys.
– Be lašinių negalėčiau gyventi! – čiulba idealios figūros savininkė.
– Va, – parodo rankomis, – kasdien štai tokį gabalą suvalgau!

Šypsausi. Saldaus jogurto ir dribsnių mėgėja stovi nuleidusi akis. O ką ji gali pasakyti?

Saulius Veržikauskas

[adrotate banner=”101″]

Leave a Reply